Cuaderno de Trabajo Ciencias Naturales Cuarto Grado II Ciclo … · 2020. 8. 12. · El Cuaderno de...
Transcript of Cuaderno de Trabajo Ciencias Naturales Cuarto Grado II Ciclo … · 2020. 8. 12. · El Cuaderno de...
El Cuaderno de Trabajo 1, Ciencias Naturales de Cuarto Grado de Educación
Básica, es propiedad de la Secretaría de Estado en el Despacho de Educación ,
fue elaborada en el marco de la emergencia nacional COVID-19, en respuesta a
las necesidades de seguimiento al proceso enseñanza aprendizaje en Centros
Educativos Gubernamentales de Honduras, C. A.
Presidencia de la República
Secretaría de Estado en el Despacho de Educación
Subsecretaría de Asuntos Administrativos y Financieros
Subsecretaría de Asuntos Técnico Pedagógico
Dirección Departamental de Educación de Olancho
Autoría
Wendy Martínez
Revisión de estilo y adaptación
Merna Del Carmen Olivera Mendoza
Revisión técnico-gráfica y pedagógica
Dirección General de Innovación Tecnológica y Educativa. SE
Productor Traductor
Garifuna
Salma Fernández
Diseño y Diagramación
Yadira Yaneth Figueroa Alvarenga
Eleazar Tomé Escobar
©Secretaría de Educación
1ª calle, entre 2ª y 4ª avenida de Comayagüela, M.D.C.,
Honduras, C.A.
www.se.gob.hn
Cuaderno de Trabajo 1, Ciencias Naturales de 4°
grado
Edición única 2020
DISTRIBUCIÓN GRATUITA – PROHIBIDA SU VENTA
Dirección General de Modalidades EducativasSubdirección General de Educación para Pueblos
Indígenasy Afrohondureños
1
SUBUDI LUAGU IBAGARI
FURUMIETI FURENDEI 1. GÜRIGIA LUMA ATUADI.
LUMEGEGU LAFANSEHOUN LUGUBU GÜRIGIA
Lugubu gürigia aban organisimu abun ebunati lasetirun lau aban adamuri
lidan lapakün
a. Lapakühon iwanimaü: ligia ichügüdinaübei lun lahingiruniwa úgubu.
b. Sisütema awaraguagülei: rulumuti garabali lun sun organisimu o
umegegu.
c. Sisütema Eigagülei: resibilumuti eigini lun labihiruniwa erei.
d. Sisütema hitoúebunati: sügügüdati susutansia lueigie hitaü.
e. Sisütema aberebugulei: gidalumuti susutansia le memégeirulubei úgubu.
f. Sisütema lani ilagúloü: ruti igaburi, erei lun úgubu labu liyaran áhigichuni.
g. Sisütema lani abun: ruti asetiruni lun úgubu.
LATUADI UGUBU LIDAN IBAGARI SIN SANDI
Lugubu gürigia megeiti ounigiruni lun libuidun luwadígimei lau ladügüniwa
dasi keinaburi:
1. Aban eigini houstati, le agunfuliragüdübei sun lamegeirun orgnisimu keisi
bitamina según irumudi luma dasi le adügübei.
2. Hidratación/batun duna: megeiwati teiginiwa tin wéwe labu latuniwa
duna.
3. Laruma Ùragü, luma lounigiruniwa luei sandi.
4. Lounigiruniwa fulasu luei luyerigu iwiyei.
2
SUBUDI LUAGU IBAGARI
karbohidratosu, puroteinasi, bitaminasi
luma mineralesi le abihubei lidagie eigini, le
megeiwabei lun buidula liwadigimei
lugubu gürigia.
FURENDEIWAMÁ
LAPAKÜHOUN IWANIMAÜ
Ligia alidihabani sun ahigichuni lani sun Ùgubu, aban konstituiruwala lau
selula, tejidosu, urarugu, luma umegegu le oundarubani latouhuniwa
sisútema.
Latouhuniwa lapakühouniwa uwanimaü
Neurona tima timaabon
lidan lapakühoun
iwanimaü. Neurona
tuguya selula
nadagümeibon lidan
lugürügü lihuduhudu
iwanimaü
3
SUBUDI LUAGU IBAGARI
Neurona aban tadunragun aban
tuma aban, lidagien lagumuhoun
budun. Impulso nervioso aban
lasügüragüdüniwa lumagie
dendritas, aban lasügürun lidon
úgubu selular, aban lafuridun luegie axón dei lachülürün lun botones
terminales le ñein lu bei purodusirlan sinapusisi.
a. LAFARENGUN LAPAKÜHOUNIWA IWANIMAÜ
Aban loudaruniwa lau iwanimaü, niháti
aban adamuruni lani fibras elásticas le
oúnahabei lau erei lueigien sun
lafariegun úgubu lidon lamidaagua
lapakühouniwa iwanimaü.
(L.L.I) Adamuritiña lau 12 louba
iwanimaü lura ichügü asetiruwati
laganagua médula espinal, gounigiwati
lau columna vertebral; farienwaguati
lida cervicales, torácico luma sacros.
b. LAPAKÜHOUNIWA LAMIDON IWANIMAÜ.
Aban lafasehani lahigiruniwa luma lidasi
úgubu. Aban loundaruniwa lau médula espinal luma encéfalo.
4
SUBUDI LUAGU IBAGARI
LAFARIENHUNIWA LAPAKÜHOUN LAMIDAGUA IWANIMAÜ.
Idibu encefálico: aluduhalumuti lemegeirun
awáraguni, tadidihan anigi, labu timatimati kidní
laganagua ámu.
Médula espinal: deiwatu tidan lebu anágani.
Fariengua lumuti iwanimaü lidan sun úgubu.
Alidihalumuti impulso nervioso lidoun encéfalo
aguyaguwagüdalumuti ounabahaní.
Ichügüwagu: afariehani le wueiritimabei lidagien encéfalo le arihoubei lau
lalidihouwa saminaü luma adiginahani lou isiehabú.
Cerebelo: ligia ichügüdinaübei lun sun ahigichüni lunguwaugü keisi:
eibuguni, eibaguni, achubahani laganagua amu. Gaganalumuti sun
adundehani le lunguagüti keinabi ilamaü, lidabu agu, luma magürabu.
LAGÜDAHA SISÜTEMA AWARAGUAGÜLEI
Lagüdaha sisütema:
Lidan awaraguni idehati: fosas nasales,
faringe, tráquea, bronquios, bronquiolos,
alvéolos y pulmones. Diafragma ligia
lihudunu ügürügü le ichügübei dubaliti lidan
awaraguni. disedaguagüdalumuti cavidad
torácica lidagien abdominal. Lidan
lawaragu ügürügü aban lásiragun lidan limichun aban larügüdun gurasu.
5
SUBUDI LUAGU IBAGARI
Lidan awaragüni yadagümentiña
uwara: fosas nasales, faringe,
tráquea, bronquios, bronquiolos,
alveolos tuma ihuwaraü.
Diafragma ligia abutibei tun
ügürügü to yadagumeibon lidan
awaraguni. Farienguatuti cavidad
torácica lidagien abdominal.
Lidan lawaraguni ügürügüle aban
ladiñuragun ani lidan limichun
aban larügüdün gurasu.
LIDASIN SISÜTEMA AWARAGUAGÜLEI:
Beluti garabali luegien fosas nasales, sügüti
lueigien faringe, aban lasügürun lueigien
laringe laigien lidon tráquea, farienguwati
lidan biama: bronquios aban lafariedagun
lidan úgubu ñüraütímati o bronquiolo, le
wueigienbei labelura garabali. Ya
ladeiruwa alvéolos le oundarubei lau redesi
le adahirubei luma torrentes lani hitaü lau
lounahouniwa lidoun garabali tejidos luma
labihiniwa dióxido de carbono luma
lounahouniwa lidagien úgubu kei ubúñaü
aduleraguati.
6
SUBUDI LUAGU IBAGARI
Dasi lani awaraguni aluduhani tau neuronas respiratorias, gayarati
tañuragun lau wuisiyu katei: estrés, lasetirun dan luma liwiyeuga.
LOUNIGIRUNIWA SISÜTEMA AWARAGUAGÜLEI
Lafenderuniwa awaraguni buidu megeiwati ani louguatian gürigia adügüti.
Ahawa awaragua larundarun garabali le abelurubeí lidoun wagubu,
ünabubei lun le lamegeirubei úgubu.
Uwala awaraguni uti labucharun wawagu, luma, áwahani ani uwanimaü
Lun gabárounwala sandi lani awaraguni gawarati wahinchuni wagiri sagü
weyu lun warumadagüdüni, wueigin saragu tin wewe risitu lidan vitamina C
keiburi katei garühüti luma weiyafa, ladouruniwa iyumaü luma ígiri lidan
batiuhan, lumagien lawaragunuwa garábali wiyeti.
Sistema respiratorio idegualumutiwa awaraguei osigenu ani bímichuni
dióxido de carbono.
FURENDEI WAMÁ
SISÜTEMA LANI EIGINIAGEI
Ligia eihibei lau digestión lani éigini sustancias nutritivas luma lounahouniwa
sustancias le siñalubei umegeguni le ounahabani gége.
LATOUHOUN KIMULEI:
Gádürüñein latouhoun kimulei: ingestión, kimulei, absorción y agestación.
1. Ingestión: ebelagülei lani eigini iyumulugün. Lurágeigun iyumaü
idegualumuti ari amuligidei eigini amigisihalumuti arürei ani hingiwati tau
iñeñei adamureina ubúñaü le unbei lariñaguwa bolo alimenticio le
wagúnchubei. Epiglotis aban ladourún lun masügürun lan lueigien faringe
7
SUBUDI LUAGU IBAGARI
lun magadeirulani awaraguni. Bolo alimenticio sügüti lidagien iyumaü
lidon esófago lun labelurun iyumulugun.
2. Kimulei: Latouhouniwa bolo
alimenticio lun labelurun
urageigun lueigien cardias, aban
latatirun urageigú ahingicha lun,
digerir lani eigini, luma jugo
gástrico labu quimo estomacal,
aban lasügürün lidagien píloro
lun lidon isasaü dureiti.
3. La absorción: lida eibugunile,
isasaü dureiti aban latuni ani
asimilar umegeguni kei ébeini.
Ubanaü fariengualumuti bilis
luma páncreas labu jugo
pancreático le oundarubei kei
quimo lun lasetiruni quilo, le
asügürübei lidon isasaü dureiti.
4. Agestación: lidan eibuguni le lachawahoun achuwanhati, aban
louwebudun lidan isasaü duruti ani aban lasansirun lun gégeme le
ounahoubei lidoun lemeri edei lun lamuruniwa.
8
SUBUDI LUAGU IBAGARI
FURENDEI WAMÁ
SISTEMA CIRCULATORIO/HITOÜEBUNA
Subudiwati kei sistema cardiovascular, genegelumuti aban circuito de
carreteras le oundarubei luma amu lun lounahani hitaü lidon sun celula lani
úgubu.
Lanigi gürigia
Sistema cardiovascular: uwarati tuma anigi, vaso
sanguíneo luma hitaü.
Anigi aban músculo le mabuserunti lahigichun lau apakühani amidaniti.
Lubagien adídihani aban labuinchun lau hitaü larigien aban ladiñuragun lun
lounahani lidoun vasos sanguíneos; maramuti lawadigimeidun, lidañein torax
gama lumoun sefuwati lau torax.
Vasos sanguíneos
¿Ka vasos sanguíneos?
Estructura hueca tubulares le anügübani hitaü le
tounahabei anigi tidon sun celula lani úgubu.
Luyeigu vasos sanguíneos:
Ilagülei (Venas): ligia ounahabani hitaü lumagien vasos capilares tidon
anigi.
Arterias: baülumuti hitaü oxigenada tumagie anigi lumou sun luyerigu
úgubu.
Capilares: vasos ñüraütimati le ñündübei lidon bilagüla luma arterias.
9
SUBUDI LUAGU IBAGARI
Circulación Sanguínea
Hitaü desoxigenada ounahouwati lueigien ilagülei luagun ihuwaraü le ñein
lubei osigenarla, sügüti luegien sun lani úgubu, ígireina sustancias nutritivas
luma osigenu lueigien arterias, larigien ragüti amu sustancias ani aban
lagiribudun tidon anigi lueigien ilagülei. Ahigiruni le susereti lidan sun
tadidihan anigi.
¿Ka hitaübei?
Achuwanhati lidagien úgubu
ewégeruni funati compuesto por
plasma y elementos celulares:
plaquetas, glóbulos, rojos.
Plasma: murúsun achuwanhati
lidagien hitaü le ñingien lubei
ladeiruwa inmerso glóbulos rojos,
glóbulos blancos, luma plaquetas.
Plaquetas o trombositos: células
sanguíneas le eibagubei lidan
hitaü igiragüda sustancias le adügüdarubani coagulación arenselumuti
tejidos buleseiti. Uti agüchaü lun aban trombo o coágulo le gabáraunbani
hemorragias.
Glóbulos blancos: células le akonigirubaniwa luei gahüti luma virus.
Glóbulos rojos: células le ounahabani osigenu ani igiragüdalumuti lidon
lemeri awáraguni.
10
SUBUDI LUAGU IBAGARI
Sistema circulatorio ligia adügübei libuidun yadagümei lidan wágubu. Uti
üma lun gararaguaü lani hitaü lidon sun umegegu, laigien linchahouniwa
tumagien anigi lueigien vasos sanguíneos.
Sandi lanina sistema circulatorio luma gabaronwalan
Sandi le adagahatimabei lanina sistema circulatorio aníhein: hilahilaü,
arritmia, taquicardia, trombosis, angina de pecho, arteriosclerosis,
hipertensión e hipercolesterolemia. Lun waunigiragun wouniagua luei sandi
le megeiwati leiginuwa eigini ünabuti lidan agülei, ladüga sun le aban
lareidúniwa lidan arterias ani aban lagadeiruni.
Luonigiruniwa sistema circulatorio/Hitoüebuna
Lun wounigiruni wani sistema circulatorio megeiwati ihürü le lemegeirubei
wágubu, weigi bandi idibu, eigini ünabuti lidan agülei, magumulahawama,
mataguwama luma lagigiruniwa úgubu sagü weyu.
Sistema escretor/Eberebugulei
Lidan lapakühouniwa úgubu aniren buri katei ahúduti lun amürieguarügü
dasi, anirei katei le lunti lafuridagüdüní katei le maseiwinti lidan úgubu:
larouga, dióxido de carbono, iñein luma amuruni, lun giyaralan lichugun
awaraguni lun umegeguni.
Sun katei le ladügübei úgubu lau buri luyerigu umegegu uti sustancias le lunti
laguruniba le lunbei lafuridun luegien edei, üma le ñeigiabei
lagumuchaguagüdawa sun katei le adügübei tidan amuyaguarugü celulas.
Le apakühabani awáraguni gumuguagüdalumuti dióxido de carbono lidan
11
SUBUDI LUAGU IBAGARI
células: wagürügü gumuguagüdalumuti laroüga, sistema renal katei buri le
wuribalibei warügüdun lidagien hitaü luma iñein.
Laruma luma lounigirun sistema escretor
/Aberebugulei/amuraguagülei/akakagülei
Anihan apakühani le amuyaguarügü layusuruniwa, ondaraña gunfulitiña
dasi uwaragua: fuilumuti sustancias bui le mayusurubei keigubeigü duna
lidan úgubu. Sistema escretor oundaratigiñe luma sistema digestivo ladüga
luegien furigüdalumuti sun iwiyei.
12
SUBUDI LUAGU IBAGARI
Lumegegun sisutema escretor
a. Sisutema urinario o renal:
asisigülei/araguagülei
Aniha buri lumegegu riñones, vías urinarias
(uréteres, vejiga y uretra). Tidan iyawadinaü
to gayarati warihini sun umegeguni le
lidanbei sistema urinario le lani wüguri luma
le tani würi. Le amuyaguarübei lidan
libiama uretra le lani wugüri migifeti ani
yusuwati lun lasisihan tidagien lani genital, le
tani würi aban üma lungun lasisihoun
amuñaguarugü luei lümate tani genital.
Aheinti riñones tuguya arumadagüdubani
sun iwiyei le lidanbei hitaü ani ideragua
lumuti sun iraü le lidanbei úgubu dan le
watun baandi duna widereguñen buragu.
Sun katei le ideregubani riñon lun layabuha
buidu nefrones líribei, luadigimei lagidouni
sun katei
le mayusuruwati lidagie hitaü luma lidagien
úgubu.
Lidati nefrones ladügüwa iñein katei le lunti
lagurüniwa aniha lilabei urea, duna, sales
minerales,
Pigmentos biliares, laganágua sun lira.
13
SUBUDI LUAGU IBAGARI
Aban liabin iñein lidoun uréteres lun giyaralan lichuguni
lidoun vejiga urinaria lun lahúnruniwa lidagie uretra.
b. Glándulas sudoríparas le laganaguabei uraü tuguya ichubon larouga,
sustancias to adügübei lun larensengun luyeigu laroüga lun úgubu ani
furitumuti toxinas to sienwabon afurigüda lidagien iñein.
FURENDEI WAMÁ
Sisütema lani abun luma ilagüloü
Ligia abudahabani sun katei le ñünbüibei luegien sistema
central adügeina luyerigu amufuhani le nidiwati lidan
úgubu.
Subudiwati giñe kei sistema locomotor adügübani katei
le lanina, lun lamufuruniwa lidagien aban fulasu lun amu
idehati lidan lamufuhan amuyaguarügü umegeguni le
munadati lidan úgubu kei anigi. Aniha lapakühouniwa
abun le lau ügürügü, anirein abun, ügürügü luma
articulaciones.
Los músculos. Ügürügü/Ilagüloü
Umegeguni le adügüti luagu tejido contráctil le lidagieti
úgubu ani agoubahouwati luma eskeletu, abati
lasubudiruniwa kei músculos
Esqueléticos le adügübei lidangien estructura lani umegeguni le lunbei
lasubudiruniwa kei musculos viscerales.
14
SUBUDI LUAGU IBAGARI
Ügürügü farienguati lidan ügürügü lungua ladüga gayarati laramagüdüni,
lahingichu labugua. Ügürügü le mama lunguati giyarati lerederun lidan sun
úgubu.
Sun ügürügü ondaruliña luma abun luegien ilagülei. Ahein ahingichagua o
aderaguagüda ruti higin lun úgubu ichiga asetiruni woun. Girigia garudia
grigia binafi
Amuyagueinaügü layusurun ügürügü gibeti luyeri durumadei le mabuiduti
lun sistema oseo muscular kei buri tendritis, ledéreha ügürügü, esclerosis
múltiple, lasierun amufuruni lidan buri amu.
Lidongiebi sandile wanugü wamagua lebiti libiri wabihin lidan laweiyaduñala
úgubu.
Labu gürigia
Umegegu dereguati gachagunti lidagieti
tejido osio, dereti ani uti üma lun lasetiragun
úgubu; ulumuti laderagüdün ügürügü,
lidandayen umegegu deinchati (organu
delicado): cráneu gounigilumuti cerebro ani
aba lasetiruni igibu, columna vertebral
ounigiralumuti medula espinal; kei uruhuei tun
anigi, ugürügü, ubanaü luma bazo; pelvis
gounigilumuti vejiga, intestinos ani umegegu
(órgano reproductor) hani hiñaruñu.
Oundarati abu lida aba, lida fadaguwala abu
una ligiya üma ahigichuni ligiya adügübei lun
gülegülela abu. Ahein uwa fadaguwaü siñatihamuga ñein la fadaguwaü.
15
SUBUDI LUAGU IBAGARI
Cartílagos lubeiti abu ñuluti chawachawati, giyarati wadeiruni lida arigei,
igiri, traquea. Componente básico lani abu calcio.
Launigiruniwa sistema óseo muscular
Leiginuwa eigini risiti lau iderebugu lani abu
vitamina D luma calcio, kei üdüraü, miligi, luma sun
eigini lidagiñeti miligi.
Lahigichun uraü sagüweyu.
Libuidun lasetirun uraü lida lañuruniwa, laramuniwa,
lahigichuniwa, leibaguniwa o leibuguniwa.
1. Ariyaguanei iyáwadi.
2. Abürühanei barasegu le neihibei tida iyawaü labu apakühani le
intervenirbei.
Barasegu Apakühani
a.
b.
c.
d. e.
f.
16
SUBUDI LUAGU IBAGARI
3. Irida wamai liri apakühani lani úgubu.
4. Abürühanei liri apakühani lani órganos.
1. Houstagüdanei abürühani le lau lapakühuniwa úgubu.
a. Apakühani ___________________________ ligia ahandilirubani sun
apakühani lani úgubu.
b. Apakühani ________________________________ le aunigirubani organos
lani libiri apakühani.
c. Apakühani _______________________________ gamadauni luma libiri
apakühani uti nutrientesi luma erei lun sun celulas.
d. Apakuhani________________________________ ligia ounahabani
oxigeno le lemegeirubei sun celulas lani úgubu, ligia giñe
agumuchaguagüdübani dioxido de carbono kei sustancia le
agurubei.
e. Apakühani _______________________________ idehati lun lounahunuwa
oxigeno luma nutrientes lidon sun organos lani úgubu.
f. Apakühani _______________________________ nadagümeiti luma sun
apakühani ani gumuguagüdalumuti desechos.
17
SUBUDI LUAGU IBAGARI
Ariyehaba lida luyerigü lebu dimurei,
Ni ha huraraüle agügübei lau bübünu lerun dimurei ariahaba ñei dimurei le
bafrenderubei lida sileisi le.
a. _____________________________ b. _____________________________ c. _____________________________ d. _____________________________ e. _____________________________
U Ú G U B U U R H A R T
W D I G E S T I V 0 E V
A H I S X F T G H B S E
N E V S C Q W E R T P Q
I I A E R A S D F G I A
M B S R E Q E R T Y R A
A U O T T Q W E R T A S
Ü G S Y O A S D F G T D
W U V U R Z X C V B O F
S A B I J U L I T R G
C I R C U L A T O R I O
I O S A J U L I C A O S
F E R M A R G R A L S E
W E R O S E O T U L O M
S A N G U I N E O S D T
W E R T Y U I O U Y T R
Aunwenbudagüdana aba añüraüdaguagüdüni lau le nafrendeirubei.
___________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________
___________________________________________________________
_______
Cuaderno de Trabajo 1, Ciencias Naturales
Cuarto Grado de
Educación Básica
Impreso y publicado por la Secretaría de Educación
en el marco de la emergencia nacional COVID-19
Tegucigalpa, M.D.C., Honduras, C.A. 2020